Kodėl mes taip bijome kito žmogaus jausmų? Tėvai bijo savo vaikų jausmų, vyrai bijo
savo moterų jausmų, moterys bijo vyrų jausmų. Dažniausias atsakymas, į klausimą, kas čia
baisaus, jei vaikas pyksta, būna: „Nežinau, ką su tuo daryti, kaip elgtis.“ Jausmai
neišvengiamai daro įtaką visoms žmogaus veiklos sritims. Visas mūsų gyvenimas perpintas
jausmų ir emocijų gijomis. Jausmų fone mes dirbame, miegame ir svajojame. Tik dėl
jausmų galime ką nors išgyventi ar patirti. Jausmai – tai motyvacijos veikti pagrindas ir
varomoji jėga. Juk net atsibudę ryte pirmiausia suvokiame savo nuotaiką. Jausmai yra
paslaptingi, neapčiuopiami, nekontroliuojami, subjektyvūs, nepavaldūs logikai ir dar nuolat
kintantys. Mes jų negalime nei suskaičiuoti, nei pasverti.
Suaugusiam žmogui sunku susigaudyti jausmų pasaulyje, o ką jau kalbėti apie vaikus.
Todėl jiems labai svarbu yra kuo anksčiau pažinti savo jausmus. Kuo anksčiau įvaldomas
emocinis raštingumas, tuo lengviau yra suprasti ir pažinti save ir mus supančius žmones.
Žmogaus jausmų pasaulio gyvybingumas kartais lyginamas su vandenynu. Su potvyniais ir
atoslūgiais, su bangomis, audromis, tyliu raibuliavimu. O žmogus, išdrįstantis jausti savo
jausmus, palyginamas su banglentininku, kuris bet kokiomis sąlygomis geba išsilaikyti ant
lentos. Kaip tapti patyrusiu banglentininku savo jausmų vandenyne? Kaip nebėgti slėptis į
kopas, kai tik kyla įtarimas, kad dėl emocinės įtampos prarandama kontrolė? Kaip nustoti
apsimetinėti, kad tas stiprėjantis vėjas visai manęs neliečia, o logiškai pagalvojus tai
apskritai ne vėjas…
Panevėžio lopšelyje- darželyje ,,Rūta” emocinio raštingumo yra mokomi ir vaikai , ir
darbuotojai. Vaikai yra ne tik supažindinami su tokiomis emocijomis kaip pyktis, liūdesys,
džiaugsmas, gėda, laimė, meilė…, bet taip pat skatinami išsakyti, kada ir kokias emocijas
patyrė, kaip jautėsi. Apie emocijas reikia kalbėtis kiekvieną dieną. Ir ne tik apie teigiamas.
Mūsų gyvenime yra svarbios ir neigiamos emocijos. Dažnai jos yra tas gyvenimo
varikliukas, kuris skatina mus keistis.
Kartais pasijuntame nesuprasti, kai žmonėms nepatinka tai, ką darome. Leonardas da Vinčis
buvo genijus , kurio daugelis nesuprato, nes savo mąstymu metė iššukį tų laikų nuostatoms.
Dailininkas aprašė paprastą metodą, kaip galima gydyti protą ir sielą naudojant teptukus ir
dažus: pavargai – piešk gėles; piktas – piešk linijas; liūdna – piešk vaivorykštę. Dailės
terapija – dar vienas įrankis, padedantis vaikams pasijusti geriau . Darželyje įvykusi filmo
,,Kaip mane išgelbėjo Titanikas“ peržiūra padėjo mokytojams ir mokytojų padėjėjoms
suprasti, kodėl kiti mąsto kitaip. Supratimas apie kitų nestandartinį mąstymą neleidžia
pasijusti bejėgiškiems. Bejėgiškumo jausmas dažnai mus apima, kai negalime apsiginti
arba padėti kitiems. Įtraukusis ugdymas į darželius ir mokyklas atves daug vaikų su įvairiais
elgesio ir emociniais sutrikimais. O tai pareikalaus iš mūsų visų gero emocinio raštingumo,
pasiryžimo būti rūpestingiems, kūrybiškiems ir lankstiems.
Panevėžio lopšelio- darželio ,,Rūta“ psichologė Gitana Daugirdienė
https://smlpc.lt/media/image/Naujienoms/2017%20metai/SMM%20geroji%20patirtis/SSM-2022%20IV%20ketv%20Sveikatos%20rastingumas/Panevezio-ld-Ruta.pdf
